- nuspurėlis
- nuspùrėlis, -ė smob. (1) menk. kas nuplyšęs, nudriskęs; nusigyvenėlis, nuskurėlis: Atstatinėk nugarą ir lietui, ir vėjui, ir kiekvienos nuspurėlės kaimo bobos riksmui J.Balt. Žiūrėkit, jis kalba apie pinigus, nuspurėlis J.Gruš.
Dictionary of the Lithuanian Language.